demokratija

demokratija
demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė. Piliečių suvereni valia reiškiama tiesiogiai arba netiesiogiai – per jų rinktus atstovus.Istoriniu požiūriu gali būti klasikinė ir šiuolaikinė. Klasikinės demokratijos pagrindiniai principai – tiesioginis piliečių dalyvavimas, pilietiškumo ugdymas – formavosi Senovės Atėnuose. 5 a. pr. Kr. miesto-valstybės piliečiai tiesiogiai per Asamblėją, Penkių šimtų tarybą, teismą ir kitas institucijas dalyvavo priimant kolektyvinius sprendimus. Tačiau Senovės Atėnuose miesto-valstybės reikalus galėjo tvarkyti tik nedidelis gyventojų skaičius. Pilietinių teisių neturėjo moterys, svetimšaliai, vergai, t. y. dauguma gyventojų. Politinių teisių suvaržymai pagal turto ir lyties cenzą išliko iki 20 a. pirmosios pusės. Pvz., D. Britanijoje visuotinė balsavimo teisė buvo įdiegta 1928, JAV juodieji balsavimo teisę išsikovojo 20 a. 7 dešimtmečio pr., Šveicarijoje balsavimo teisę moterys igijo tik 1971. 19 a. pab. – 20 a. demokratijai tapus nacionalinių valstybių valdymo forma, keitėsi demokratijos teorija ir praktika. Tiesioginio dalyvavimo, piliečių interesų vieningumo ir vientisumo nuostatas pakeitė socialinio gyvenimo įvairovės, politinio konflikto ir konkurencijos principai. Šiuolaikinės demokratijos svarbiausi bruožai: konkurencija dėl svarbiausių valdžios postų; laisvi ir sąžiningi rinkimai; valstybės ir pilietinės visuomenės skirtis, kurią lemia interesų įvairovė ir autonomiškų organizacijų veikimas; politinių teisių ir pilietinių laisvių visuma, garantuojanti politinės konkurencijos ir piliečių dalyvavimo vientisumą. Pagal vertybinę orientaciją demokratija gali būti procedūrinė, dalyvaujamoji, svarstomoji, liberalioji, socialinė ir kt. Žlugus komunistinei sistemai ir pasibaigus Šaltajam karui, demokratija tapo vyraujančia valstybės valdymo forma, prasidėjo postkomunistinių šalių demokratėjimo procesas, pasižymintis pokyčių sudėtingumu ir įvairove. Lietuva, įgyvendinusi svarbiausias politines ir ekonomines reformas, suformavo liberaliosios demokratijos pamatus. Demokratijai įtvirtinti reikia nuolatinės politinio elito atsakomybės ir piliečių paramos. atitikmenys: angl. democracy ryšiai: susijęs terminas – dalyvaujamoji demokratija susijęs terminas – demokratizacija susijęs terminas – poliarchija susijęs terminas – procedūrinė demokratija susijęs terminas – svarstomoji demokratija

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • demokratija — demokrãtija dkt. Parlameñtinė, atstováujamoji demokrãtija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • demokratija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Visuomenės organizavimo būdas, kurį visuomenė specialiomis institucijomis kuria savo teisėms apginti. Laisvė ginama vadovaujantis tokiais principais: visuomenė turi savivaldą; laisvos ir nešališkos savo… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • demokratija — demokrãtija sf. (1) TrpŽ 1. DŽ politinė santvarka, kai valdžia priklauso renkamiems atstovams. 2. organizacijos vadovybės renkamumas bei jos priklausomumas nuo narių daugumos valios: Vidinė partijos demokrãtija DŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • demokratíja — e ž (ȋ) pri starih Grkih in Rimljanih državna ureditev, v kateri soodločajo vsi svobodni prebivalci …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • dalyvaujamoji demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Šiuolaikinė demokratijos teorija, teigianti išplėstos demokratijos idėją, aktyvų piliečių dalyvavimą priimant sprendimus. Susiformavo 20 a. 7–8 dešimtmetyje, siejama su Naujosios kairės politine tradicija;… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • tiesioginė demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Tiesioginis piliečių dalyvavimas priimant politinius sprendimus; mažų politinių junginių valdymo forma. Istoriškai taikyta senovės Atėnuose, Italijos ir JAV miestuose, Šveicarijos kantonuose. Pakitus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • svarstomoji demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Šiuolaikinė demokratijos teorija ir praktika, priimant sprendimus teikianti pirmenybę svarstymų, argumentuotos diskusijos, o ne balsavimo procedūrai. Susiformavo 20 a. 9–10 dešimtmetyje, siejama su Naujosios… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • procedūrinė demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Minimalistinė demokratijos samprata, kurią riboja rinkimų procedūra. Pabrėžia politinių lyderių konkurencinę atranką, jų svarbą ir savarankiškumą, demokratijos instrumentinę paskirtį. Žymiausi atstovai – M.… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • radikalioji demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Teorinis ir politinis projektas, kuriame susiejama marksistinė kapitalistinės visuomenės kritika ir respublikoniškasis politinio dalyvavimo idealas tvarkyti bendruomenės reikalus bei angažuojamasi plėsti ir… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • democracy — demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”